įsvoti

įsvóti KŽ 1. tr. DŽ, Grš, Ilg įkišti, įsiūlyti: Įsvójau aš jam šimtą muštinių Š. Aš penkius rublius įsvójau aptieko[je], t. y. daviau už vaistus J. Įsvójo man arklį žvairą J.Jabl. Jis ma[n] įsvójo gerai pinigų Vl. Įsvók dar žiupsnelį [druskos], tik, žiūrėk, nepersūdyk Plk. Buvo dagi tokių moterų, kurios įsvojo po 3 rublius VŽ1904,12. | prk.: Jis jai lėlę įsvójo Nm. 2. intr. suduoti: Brolis įsvójo su plaktuku, t. y. sudavė J. \ svoti; įsvoti; pasvoti